Želatina ir kolagenas: ką leidžia teigti ES, o ko ne

Želatina yra baltymas, gaunamas iš gyvūninių jungiamųjų audinių — odos, kaulų, sausgyslių — juose esantį kolageną iš dalies suskaidžius karštu vandeniu. Maisto pramonėje ji naudojama kaip stingdiklis, o papildų rinkoje parduodama kaip „kolagenas“.

Želatina, kolagenas ir kolageno peptidai yra ta pati medžiaga, skiriasi tik suskaidymo laipsnis. Europos maisto saugos tarnyba įvertino ir atmetė teiginį, kad kolageno hidrolizatas palaiko sąnarių sveikatą.

Kuo skiriasi želatina, kolagenas ir peptidai

Papildų rinkoje kainų skirtumas tarp šių formų būna kelis kartus. Biologiškai skirtumas nedidelis: visos trys virškinamos iki tų pačių aminorūgščių.

Ką sako ES vertinimas

2011 metais Europos maisto saugos tarnybos ekspertų grupė vertino paraišką dėl teiginio, siejančio kolageno hidrolizatą su sąnarių palaikymu.

Išvada buvo neigiama: priežastinis ryšys tarp kolageno hidrolizato vartojimo ir sąnarių palaikymo nenustatytas. Vertindama ekspertų grupė atsižvelgė į tai, kad tyrimas su fiziškai aktyviais žmonėmis poveikio sąnarių diskomfortui neparodė, o gyvūnų ir laboratoriniai tyrimai neleidžia prognozuoti poveikio žmogui. Viename cituotame tyrime su 147 sportuojančiais studentais buvo vertinta 15 su sąnarių skausmu susijusių rodiklių, ir nė vieno iš jų skirtumas tarp grupių nebuvo reikšmingas.

Atskirai vertinta ir odos sritis. EFSA nuomone, odos elastingumas bei raukšlių kiekis apskritai nelaikomi sveikatos funkcija, todėl tokie teiginiai ES negali būti registruojami kaip sveikatingumo teiginiai.

Praktinė reikšmė: jei ant pakuotės Lietuvoje rašoma, kad kolagenas „stiprina sąnarius“ ar „mažina raukšles“, tai neatitinka ES teiginių reglamento.

Kodėl „valgai kolageną — gauni kolageną“ neveikia

Ši mintis intuityvi, bet neatitinka virškinimo fiziologijos.

Bet koks suvalgytas baltymas skrandyje ir plonojoje žarnoje suskaidomas fermentais iki aminorūgščių ir trumpų peptidų. Į kraują patenka jie, o ne pradinė molekulė. Organizmas šias aminorūgštis panaudoja ten, kur tuo metu reikia — raumenų baltymams, fermentams, imuninės sistemos baltymams, ir taip, jungiamajam audiniui taip pat.

Nurodyti kryptį neįmanoma. Suvalgytas kolagenas ne labiau „eina į kelio sąnarį“ nei suvalgytas varškės baltymas.

Yra tyrimų, teigiančių, kad kai kurie kolageno peptidai patenka į kraują nesuskaidyti ir gali veikti kaip signalinės molekulės. Ši hipotezė tiriama, tačiau būtent ją vertinusi EFSA nusprendė, kad įrodymų nepakanka.

Maistinė vertė

Želatina yra baltymas, bet nepilnavertis. Joje beveik nėra triptofano ir mažai kelių kitų nepakeičiamųjų aminorūgščių, todėl kaip baltymo šaltinis ji prastesnė už mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus ar ankštines daržoves.

Gausu joje glicino, prolino ir hidroksiprolino — aminorūgščių, kurių organizmas ir taip pasigamina.

Kur želatina tikrai naudinga

Virtuvėje. Ji stingdo desertus, sultinius, terines ir naminius saldainius, o jos savybė tirpti burnos temperatūroje sunkiai pakeičiama augaliniais stingdikliais. Agaras stingdo kitaip — kietiau ir netirpsta burnoje.

Farmacijoje iš želatinos gaminamos kapsulių kevalai.

Tai visiškai pakankamos priežastys jai egzistuoti — tiesiog jos nėra susijusios su sąnariais.

Saugumas

Želatina laikoma saugia. Alergija reta, bet pasitaiko; ji dažniau susijusi ne su pačia želatina, o su gyvūnu, iš kurio ji gauta.

Vartojantiems daug kolageno papildų verta žinoti, kad kai kuriuose jūrinės kilmės produktuose randama sunkiųjų metalų priemaišų — kokybė priklauso nuo gamintojo, o papildams ji kontroliuojama silpniau nei vaistams.

Vegetarams ir veganams želatina netinka: ji visada gyvūninės kilmės. Kosher ir halal sertifikatai nurodo šaltinį.