Vitaminas A: kodėl nėštumo metu ir rūkantiems taikomos atskiros taisyklės

Vitaminas A yra riebaluose tirpių junginių grupė, reikalinga regai, odos ir gleivinių būklei, imuninei sistemai bei ląstelių dalijimuisi. Mityboje jis būna dviem pavidalais, kurie elgiasi skirtingai:

• preformuotas vitaminas A (retinolis) — gyvūniniuose produktuose, ypač kepenyse, taip pat papilduose;
• provitaminas A (beta karotenas) — augaliniuose produktuose; organizmas jį paverčia vitaminu A pagal poreikį.

Šis skirtumas yra visos temos esmė: perdozuoti galima retinoliu, o ne morkomis.

Nėštumas

Vitaminas A yra viena nedaugelio maistinių medžiagų, kurių perteklius nėštumo metu yra realus pavojus vaisiui.

Nustatant viršutinę saugią ribą, kritiniu poveikiu pasirinktas būtent teratogeniškumas — gebėjimas sukelti apsigimimus. Riba suaugusioms moterims 19–49 metų yra 3000 µg RAE per parą preformuoto vitamino A (15–18 metų — 2800 µg).

Rizika pradeda kilti nuo maždaug 3000 µg per parą, ypač pirmąjį trimestrą; viename dažnai cituojamame tyrime vartojant daugiau nei 10 000 µg per parą apsigimimų dažnis siekė 1 iš 57.

Praktinės išvados dvi:

Nevartoti vitamino A papildų nėštumo metu be gydytojo nurodymo. Verta patikrinti ir multivitaminų sudėtį — nėščiosioms skirtuose preparatuose retinolio paprastai nėra arba jo labai mažai, bet įprastuose gali būti.

Vengti kepenėlių ir kepenų paštetų. Kepenyse vitamino A koncentracija tokia didelė, kad viena porcija gali kelis kartus viršyti paros ribą.

Atskirai: vaistai nuo aknės, kurių pagrindas yra vitamino A dariniai (izotretinoinas), yra stipriai teratogeniški ir skiriami tik su griežta nėštumo prevencijos programa.

Rūkantieji ir beta karotenas

Ši dalis yra vienas svarbiausių papildų tyrimų istorijos rezultatų, ir jis buvo netikėtas.

Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose buvo tikimasi, kad beta karotenas sumažins plaučių vėžio riziką. Rezultatas buvo priešingas:

CARET tyrimas buvo nutrauktas anksčiau laiko dėl šių rezultatų.

Poveikis buvo susijęs būtent su rūkymo statusu — nerūkantiems tokio padidėjimo nebuvo. Nutraukus vartojimą perteklinė rizika laikui bėgant grįžo į pradinį lygį.

Praktinė išvada: rūkantiems ir metusiems neseniai beta karoteno papildų vartoti nereikėtų. Tai galioja ir multivitaminams — verta pažiūrėti sudėtį. Daržovių tai neliečia: rizika nustatyta su didelės dozės papildais.

Trūkumas

Lietuvoje ryškus vitamino A trūkumas retas — jis lieka rimta problema ten, kur mityba vienpusiška, ir yra viena pagrindinių vaikų aklumo priežasčių pasaulyje.

Rizika didesnė esant riebalų pasisavinimo sutrikimams — celiakijai, cistinei fibrozei, tulžies takų ligoms, po bariatrinių operacijų.

Ankstyviausias požymis — prastesnė rega prieblandoje, vėliau sausos akys ir sausa oda.

Kur jo yra

Retinolio daugiausia kepenyse (labai daug), tuomet žuvies taukuose, kiaušinių tryniuose, svieste, riebiuose pieno produktuose.

Beta karoteno — morkose, saldžiosiose bulvėse, moliūguose, špinatuose, lapiniuose kopūstuose, raudonosiose paprikose. Kadangi jis riebaluose tirpus, pasisavinamas geriau su riebalais: morkos su aliejumi nėra vien skonio klausimas.

Suvalgius labai daug karotino turinčių daržovių oda gali įgauti oranžinį atspalvį. Tai nekenksminga ir praeina — nuo geltos skiriasi tuo, kad akių baltymai lieka balti.

Kada papildas pagrįstas

Sveikam, įvairiai besimaitinančiam žmogui vitamino A papildo paprastai nereikia.

Jis gali būti pagrįstas esant nustatytam trūkumui ar riebalų pasisavinimo sutrikimams — sprendimą priima gydytojas.

Perkant verta žiūrėti, kuria forma vitaminas A yra pakuotėje: preformuotas retinolis turi viršutinę ribą, o beta karotenas iš maisto — praktiškai ne. Tik rūkantiems galioja atvirkštinė taisyklė, aprašyta aukščiau.