Selenas: saugi riba 2023 m. sumažinta iki 255 µg per parą

Selenis yra mikroelementas, įeinantis į fermentų, vadinamų selenoproteinais, sudėtį. Jie dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje ir ląstelių apsaugoje nuo oksidacinės pažaidos.

2023 metais Europos maisto saugos tarnyba sumažino viršutinę saugią selenio ribą nuo 300 iki 255 µg per parą. Kritiniu poveikiu, kuriuo ji pagrįsta, pasirinktas plaukų slinkimas.

Tai vienas iš nedaugelio mikroelementų, kurio poreikio ir žalos ribos yra arti viena kitos.

Kaip nustatyta riba

Vertinimo logika verta paaiškinimo, nes ji rodo, kokia siaura ta riba.

EFSA rėmėsi dideliu atsitiktinių imčių tyrimu SELECT, kuriame nepageidaujamas poveikis — plaukų slinkimas — stebėtas nuo 330 µg per parą. Šiai reikšmei pritaikytas nedidelis, 1,3 dydžio neapibrėžtumo koeficientas, ir gauta 255 µg per parą riba suaugusiam.

Palyginkite ją su poreikiu: referencinė paros vertė ES ženklinime yra 55 µg. Vadinasi, tarp to, kiek reikia, ir to, nuo ko prasideda žala, telpa maždaug penkiagubas skirtumas — daugumos vitaminų atveju jis daug didesnis.

Praktinė išvada: seleno papildo dozė turi būti pasirinkta sąmoningai, o keli šaltiniai vienu metu — papildas plius multivitaminai plius Brazilijos riešutai — gali sumuotis.

Brazilijos riešutai

Tai turtingiausias žinomas selenio šaltinis, ir kartu nenuspėjamiausias.

Kiekis riešute priklauso nuo dirvožemio, kuriame augo medis, ir gali skirtis daugiau nei dešimt kartų. Būtent dėl to bendra rekomendacija yra vienas ar du riešutai per dieną, o ne sauja — pastaroji jau gali priartėti prie viršutinės ribos arba ją viršyti.

Tai geras pavyzdys, kad „natūralus šaltinis“ automatiškai nereiškia „saugi dozė“.

Pertekliaus požymiai

Ilgai vartojant per daug selenio išsivysto selenozė. Požymiai:

• plaukų slinkimas — dažniausiai pirmasis;
• trapūs, deformuoti ar besilupantys nagai;
• česnako kvapas iškvepiamame ore ir metalo skonis burnoje;
• pykinimas, viduriavimas;
• dirglumas, nuovargis;
• odos bėrimai.

Simptomai grįžtami nutraukus vartojimą, tačiau plaukams ir nagams atsistatyti reikia mėnesių.

Ką leidžiama teigti

Selenis yra viena iš tų medžiagų, apie kurias ES teiginiai patvirtinti — jų net keli:

• prisideda prie normalios skydliaukės veiklos;
• prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos;
• prisideda prie normalios spermatogenezės;
• padeda palaikyti normalius plaukus ir nagus;
• prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinės pažaidos.

Formuluotė visur ta pati ir svarbi: selenis reikalingas, kad šie procesai vyktų normaliai. Iš to neišplaukia, kad perteklius juos pagerina — o plaukų atveju, kaip matyti aukščiau, perteklius duoda priešingą rezultatą.

Vėžio profilaktikos teiginių nėra. Didelis SELECT tyrimas, kuriame tikėtasi, kad selenis sumažins prostatos vėžio riziką, naudos neparodė.

Kam trūkumas aktualus

Selenio kiekis maiste priklauso nuo dirvožemio, o Europoje jo dirvose mažiau nei Šiaurės Amerikoje. Rizika didesnė:

• griežtai augalinės mitybos atveju;
• sergantiems žarnyno ligomis su pasisavinimo sutrikimais;
• gaunantiems dializės gydymą.

Šaltiniai: Brazilijos riešutai, jūros žuvis, kiaušiniai, mėsa, subproduktai, grūdai.

Skydliaukė

Selenis dažnai siūlomas sergantiems Hašimoto tiroiditu. Ryšys su skydliauke tikras — selenoproteinai dalyvauja hormonų apykaitoje, o ES teiginys apie normalią skydliaukės veiklą patvirtintas.

Vis dėlto tai nėra pagrindas vartoti dideles dozes savarankiškai. Tyrimai apie selenio poveikį antikūnų kiekiui prieštaringi, o riba, aprašyta aukščiau, galioja ir sergantiems. Jei skydliaukės liga nustatyta, papildą verta aptarti su endokrinologu, o ne pasirinkti pagal miligramus ant pakuotės.