Šalavijas: kam vartojamas ir kodėl svarbus tujono kiekis

Šalavijas (Salvia officinalis) yra notrelinių šeimos puskrūmis, Lietuvoje auginamas soduose ir naudojamas kaip prieskonis. Vaistinė žaliava yra lapai — Salviae officinalis folium.

Europos Sąjungoje šalavijo lapų preparatai registruoti trims tradicinės vartosenos indikacijoms. Dėl eteriniame aliejuje esančio tujono ribojama tiek paros dozė, tiek vartojimo trukmė.

Registruotos indikacijos

EMA augalinių vaistinių preparatų komiteto monografijoje nurodyta:

• burnos ir gerklės gleivinės uždegimo simptomams malšinti — skalavimui ar burnos plovimui;
• simptominiam lengvų virškinimo nusiskundimų gydymui, įskaitant rėmenį ir pilvo pūtimą;
• gausaus prakaitavimo mažinimui.

Visos trys pagrįstos tradicine vartosena — ilgamete patirtimi, o ne klinikiniais tyrimais.

Prakaitavimo indikacija yra ta, dėl kurios šalavijas dažniausiai perkamas. Verta pasakyti aiškiai: kalbama apie simptomo mažinimą, o ne apie priežasties gydymą.

Tujonas: kodėl ribojama

Šalavijo lapų eteriniame aliejuje yra tujono — monoterpeno, kuris didelėmis dozėmis veikia centrinę nervų sistemą. Gyvūnų tyrimuose ir pavieniuose atvejų aprašymuose jis siejamas su traukuliais.

EMA vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad iki 5 mg tujono žmogui per parą priimtina ne ilgiau kaip dvi savaites (vėlesnėje redakcijoje riba padidinta iki 6 mg). Taip pat rekomenduojama rinktis mažai tujono turinčius augalo chemotipus.

Iš to seka trys praktiniai dalykai.

Trukmė. Šalavijo preparatų nevartojama ilgai ir be pertraukų. Dvi savaitės — riba, o ne rekomendacija.

Eterinis aliejus. Grynas šalavijo eterinis aliejus turi didžiausią tujono koncentraciją, todėl jo vidinis vartojimas ypač rizikingas. EMA yra paskelbusi atskirą pareiškimą dėl šalavijo eterinio aliejaus.

Namų arbata. Sauja lapų iš daržo, užpilta verdančiu vandeniu ir geriama kasdien mėnesiais, yra nekontroliuojama dozė. Registruoto preparato privalumas tas, kad tujono kiekis jame žinomas.

Kam netinka

• Nėštumas ir žindymas. Tujonas praeina pro placentą, o poveikio vaisiui tyrimų nėra. Šalavijas taip pat tradiciškai vartotas pieno gamybai slopinti — maitinančiai motinai tai nepageidaujama.
• Epilepsija ir kiti traukulių sutrikimai.
• Alergija šalavijui ar notrelinių šeimos augalams.
• Vaikai. Registruotų preparatų amžiaus ribos nurodytos pakuotėje; savarankiškai koncentruotų preparatų vaikams duoti nereikėtų.

Šie apribojimai taikomi vaistiniams preparatams. Šalavijo lapelis prie kepsnio ar sviesto padaže yra prieskonis ir į juos nepatenka.

Kaip vartojama

Gerklės skausmui. Šiltu užpilu skalaujama burna ir gerklė kelis kartus per dieną. Skalavimo skystis išspjaunamas — taip tujono patenka mažiausiai, o poveikis lieka ten, kur reikia.

Prakaitavimui. Geriama arbata arba vartojami standartizuoti ekstraktai pagal pakuotės nurodymus.

Virškinimui. Geriama po valgio.

Jei gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę, jį lydi aukšta temperatūra, apnašos ant tonzilių ar pasunkėjęs rijimas, reikia kreiptis į gydytoją — tai gali būti bakterinė infekcija, kuriai skalavimo neužtenka.

Kada prakaitavimas reikalauja ištyrimo

Šalavijas tinka įprastam, situaciniam prakaitavimui. Tačiau gausus prakaitavimas gali būti ir simptomas.

Kreiptis į gydytoją verta, jei prakaitavimas prasidėjo staiga, vyksta naktimis ir permerkia patalynę, jį lydi svorio kritimas, karščiavimas, širdies plakimas ar nuovargis. Tokie deriniai būdingi skydliaukės ligoms, infekcijoms, kai kurioms kraujo ligoms ir menopauzei — kiekvienu atveju sprendimas skirtingas, ir nė vienas iš jų nėra arbata.