Rozmarinas: prieskonis, kurio eterinis aliejus netinka sergantiems epilepsija

Rozmarinas (Rosmarinus officinalis, naujesnėje klasifikacijoje Salvia rosmarinus) yra notrelinių šeimos visžalis puskrūmis iš Viduržemio jūros regiono. Vaistinė žaliava — lapai, atskirai vertinamas ir iš jų gaunamas eterinis aliejus.

Rozmarino lapai ES registruoti lengviems virškinimo sutrikimams. Eterinis aliejus yra atskiras klausimas: jame esantis kamparas priskiriamas traukulius provokuojančioms medžiagoms.

Registruota indikacija

EMA augalinių vaistinių preparatų komiteto monografijoje rozmarino lapai nurodyti kaip tradicinės vartosenos augalinis vaistas simptominiam lengvų virškinimo sutrikimų ir nesunkių spazminių virškinamojo trakto nusiskundimų gydymui.

Kontraindikacijų sąraše nurodytas tulžies takų nepraeinamumas — kaip ir artišoko atveju, dėl choleretinio poveikio.

Eterinis aliejus ir traukuliai

Ši dalis praktiškai svarbiausia, nes rozmarino aliejus pastaraisiais metais itin populiarus plaukų priežiūrai.

Rozmarino eteriniame aliejuje gausu kamparo ir 1,8-cineolo. Abu junginiai literatūroje priskiriami konvulsantams — medžiagoms, galinčioms provokuoti traukulius. Sisteminėse eterinių aliejų ir epilepsijos apžvalgose rozmarino aliejus patenka į vengtinų sąrašą, o aprašyta atvejų, kai epilepsija sergantiems žmonėms priepuoliai atsinaujino net užtepus aliejaus ant odos.

Praktinės išvados trys:

Sergantiems epilepsija ar turintiems traukulių riziką rozmarino eterinio aliejaus nereikėtų naudoti nei vidumi, nei ant odos, nei aromaterapijoje.

Vidinis eterinio aliejaus vartojimas apskritai netinkamas — tai galioja daugumai eterinių aliejų, bet rozmarino atveju rizika konkretesnė.

Vaikams koncentruoto aliejaus naudoti nereikėtų; kamparo turintys preparatai mažiems vaikams gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.

Prieskonis maiste į šiuos apribojimus nepatenka: koncentracijų skirtumas per didelis.

Plaukų augimo klausimas

Rozmarino aliejus plačiai reklamuojamas kaip natūrali alternatyva plaukų slinkimui.

Sąžininga padėtis: yra keli nedideli tyrimai, lyginę rozmarino aliejų su minoksidiliu androgeninės alopecijos atveju ir radę panašius rezultatus. Jų imtys nedidelės, metodologija ribota, o ES patvirtintos indikacijos nėra.

Prie to prisideda saugumo aspektas — būtent tai, kas aprašyta aukščiau. Jei plaukų slinkimas vargina, verta išsiaiškinti priežastį: geležies stoka, skydliaukės sutrikimai, androgeninė alopecija ir telogeninis plaukų slinkimas gydomi skirtingai, ir dalis jų yra grįžtami.

Ką rozmarinui priskiria be pagrindo

Atminties gerinimas. Tai sena literatūrinė asociacija, sustiprinta keliais nedideliais aromaterapijos tyrimais. Registruotos indikacijos nėra.

Priešvėžinis poveikis. Rozmarino rūgštis ir karnozo rūgštis tirtos laboratorijoje; klinikinių išvadų iš to daryti negalima.

„Detoksikacija“. Tokios sąvokos reguliuojamoje medicinoje nėra.

Virtuvėje

Rozmarinas yra vienas atspariausių prieskoninių augalų kaitrai — jo aromatas ilgai neišnyksta, todėl jis dedamas gaminimo pradžioje: prie keptos mėsos, bulvių, pupelių, duonos.

Adatėlės kietos, todėl visą šakelę geriau įdėti ir prieš patiekiant išimti, kaip lauro lapą. Jei norite palikti, jas reikia labai smulkiai sukapoti.

Rozmarinas Lietuvoje gali žiemoti tik su priedanga arba vazone patalpoje — jis nėra atsparus mūsų žiemai, nors daugiametis.

Džiovintas jis kvapą išlaiko gerai, bet tampa aitresnis, todėl jo reikia mažiau nei šviežio.