stamina lt

Vitaminas K: kam reikalingas ir kodėl svarbus vartojantiems varfariną

Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui ir kaulams. Vartojantiems varfariną svarbu ne vengti jo, o valgyti pastoviai — svyravimai keičia vaisto poveikį.

Autorius Mantas Mockūnas Paskelbta / paskutinį kartą atnaujinta
Žalialapės daržovės — vitamino K šaltinis
Nuotrauka asociatyvi.

Vitaminas K yra riebaluose tirpių vitaminų grupė, būtina kraujo krešėjimo baltymams ir kaulų mineralizacijai. Pavadinimas kilęs iš vokiško Koagulationsvitamin.

Vitaminas K reikalingas normaliam kraujo krešėjimui ir kaulams. Vartojantiems varfariną svarbiausia ne vengti jo, o valgyti pastoviai — problemų kelia svyravimai, o ne pats vitaminas.

Dvi formos

K1 (filochinonas) yra augaluose, ypač žaliuose lapuose. Tai pagrindinė forma įprastoje mityboje.

K2 (menachinonai, žymimi MK-4, MK-7 ir panašiai) randamas fermentuotuose produktuose, kiaušinių tryniuose, kai kuriuose sūriuose ir mėsoje; dalį jo pagamina žarnyno bakterijos.

Papildų rinkoje K2 pristatomas kaip pranašesnis. Reguliuotojų požiūriu abi formos atlieka tą pačią funkciją, o teiginiai apie ypatingą K2 vaidmenį širdies ir kraujagyslių sveikatai vertinimo nepraėjo.

Ką leidžiama teigti Europos Sąjungoje

Europos maisto saugos tarnyba įvertino teiginius apie vitaminą K ir patvirtino du:

  • prisideda prie normalios kraujo krešėjimo funkcijos;
  • padeda palaikyti normalius kaulus.

Teiginys apie širdies ir kraujagyslių veiklą nebuvo patvirtintas — taip pat ir atskirai vertintas teiginys apie vitaminą K2. Tai svarbu, nes būtent juo dažniausiai remiasi K2 papildų reklama.

Referencinė paros vertė ES ženklinime — 75 µg.

Varfarinas: kodėl svarbu pastovumas

Ši dalis praktiškai svarbiausia.

Varfarinas mažina kraujo krešėjimą slopindamas fermentą, kuris atkuria vitaminą K po to, kai šis dalyvavo krešėjimo baltymų gamyboje. Vadinasi, vaistas ir vitaminas veikia tą pačią sistemą priešingomis kryptimis.

Iš to kyla dažniausiai neteisingai suprantama rekomendacija. Gydytojas parenka varfarino dozę pagal jūsų įprastą mitybą ir tikrina INR rodiklį. Jei mityba pastovi, dozė lieka teisinga.

Problemų kyla, kai kiekis staiga pasikeičia:

  • savaitę valgėte daug salotų, špinatų ar brokolių, o paskui nustojote — INR pakyla, didėja kraujavimo rizika;
  • staiga pradėjote „žalią“ mitybą ar žalumynų kokteilius — INR krenta, didėja krešulių rizika;
  • pradėjote vartoti papildą su vitaminu K, apie kurį gydytojas nežino.

Praktinė taisyklė: nekeiskite žalumynų kiekio staiga ir apie bet kokį naują papildą pasakykite gydytojui. Vengti daržovių nereikia — jos yra mitybos dalis, o dozė pritaikoma prie jų.

Kur jo yra

Vitamino K1 kiekiai maisto produktuose skiriasi kelis kartus. Daugiausia — tamsiai žaliuose lapuose:

  • garuose virti špinatai, lapiniai kopūstai, mangoldai;
  • brokoliai, briuselio kopūstai, žalios pupelės;
  • petražolės ir kitos žalios prieskoninės žolelės;
  • augaliniai aliejai, ypač rapsų ir sojų.

Kadangi vitaminas riebaluose tirpus, jis geriau pasisavinamas su riebalais — todėl salotos su aliejumi nėra vien skonio klausimas.

Vitamino K2 daugiausia fermentuotuose produktuose (natto japoniškoje virtuvėje, kai kuriuose brandintuose sūriuose), kiaušinių tryniuose ir mėsoje.

Trūkumas

Suaugusiems ryškus vitamino K trūkumas retas, nes jo yra kasdieniame maiste, o dalį pagamina žarnyno bakterijos.

Rizika didesnė esant:

  • riebalų pasisavinimo sutrikimams (celiakijai, cistinei fibrozei, tulžies takų ligoms);
  • lėtinėms žarnyno uždegiminėms ligoms;
  • ilgam gydymui plataus spektro antibiotikais;
  • sunkioms kepenų ligoms;
  • ilgalaikiam maitinimui į veną be papildymo.

Pagrindinis trūkumo požymis — polinkis kraujuoti: lengvai atsirandančios mėlynės, kraujavimas iš dantenų ar nosies, ilgai nenustojantis kraujavimas iš žaizdų.

Naujagimiai yra atskira grupė. Jų vitamino K atsargos mažos, per placentą jo pereina nedaug, o motinos piene jo nedaug. Dėl to profilaktinis vitamino K skyrimas iškart po gimimo yra standartinė praktika — būtent jis apsaugo nuo naujagimių hemoraginės ligos.

Papildai: kada verta ir kada ne

Sveikam žmogui, valgančiam daržoves, vitamino K papildo paprastai nereikia.

Papildas gali būti pagrįstas esant nustatytam trūkumui ar aukščiau išvardytoms būklėms — sprendimą priima gydytojas.

Prieš perkant K2 papildą dėl „kaulų ir kraujagyslių“ verta atsiminti, kad kaulų teiginys ES leidžiamas visam vitaminui K, o kraujagyslių teiginys nepatvirtintas. Osteoporozės rizika vertinama ir gydoma kompleksiškai, o ne vienu papildu.

Vartojantiems varfariną papildų su vitaminu K nereikėtų pradėti savarankiškai — tai tiesioginė sąveika su vaistu.

Dažniausi klausimai

Ar vartojant varfariną reikia vengti žalių daržovių?

Ne. Reikia valgyti jų pastoviai. Varfarino dozė parenkama pagal įprastą jūsų mitybą, todėl žalą daro ne pats vitaminas K, o staigūs jo kiekio svyravimai — savaitė be salotų arba staiga pradėtas žalumynų kursas.

Kokie teiginiai apie vitaminą K ES leidžiami?

Du: kad vitaminas K padeda palaikyti normalią kraujo krešėjimo funkciją ir normalius kaulus. Teiginys apie širdies bei kraujagyslių veiklą EFSA vertinimo nepraėjo.

Kuo skiriasi vitaminas K1 ir K2?

K1 (filochinonas) yra augaliniuose žalumynuose ir sudaro didžiąją mitybos dalį. K2 (menachinonai) randamas fermentuotuose produktuose bei gyvūniniuose maisto produktuose ir gaminamas žarnyno bakterijų. Abu atlieka tą pačią pagrindinę funkciją.

Ar suaugusiems dažnai trūksta vitamino K?

Ne. Ryškus trūkumas retas — jis pasitaiko esant riebalų pasisavinimo sutrikimams, lėtinėms žarnyno ligoms, po ilgo gydymo tam tikrais antibiotikais ar sergant kepenų ligomis.

Kodėl vitaminas K skiriamas naujagimiams?

Naujagimių vitamino K atsargos mažos, o per placentą jo pereina nedaug, todėl yra kraujavimo rizika. Profilaktinis vitamino K skyrimas po gimimo yra standartinė praktika.

Šaltiniai

  1. Vitamin K — Health Professional Fact Sheet — NIH Office of Dietary Supplements
  2. Dietary reference values for vitamin K — European Food Safety Authority (EFSA)
  3. Scientific Opinion on health claims related to vitamin K and maintenance of bone, blood coagulation, and function of the heart and blood vessels — European Food Safety Authority (EFSA)
  4. Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, XIII priedas — referencinės maistinių medžiagų vertės — Europos Sąjungos oficialusis leidinys

Straipsnio autorius

Mantas Mockūnas

Stamina.lt redaktorius. Rašo apie sveikatą ir savijautą remdamasis viešai prieinamais tyrimais ir institucijų rekomendacijomis. Kaip rengiame turinį.

Daugiau šia tema

Visi šios temos straipsniai

Pradėkite rašyti — ieškosime visuose straipsniuose.