Jodas: Lietuvoje jo vis dar trūksta, bet perteklius taip pat kenkia

Jodas yra mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonams tiroksinui (T4) ir trijodtironinui (T3) gaminti. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, o vaisiaus ir kūdikio raidos metu — nervų sistemos brendimą.

Lietuva tebėra lengvo jodo trūkumo šalis, nors visuotinis druskos jodavimas įteisintas 2005 metais. Tuo pat metu jodo perteklius gali sutrikdyti skydliaukės veiklą, todėl daugiau nėra geriau.

Kiek reikia

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos paros normos:

Referencinė paros vertė ES ženklinime — 150 µg.

Nėštumo eilutė yra svarbiausia. Pirmaisiais mėnesiais vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų, o jodo trūkumas šiuo laikotarpiu siejamas su vaisiaus nervų sistemos raidos sutrikimais. Poreikis padidėja maždaug trečdaliu.

Padėtis Lietuvoje

2005 metais Lietuva priėmė visuotinio privalomo druskos jodavimo politiką. Po daugiau nei penkiolikos metų padėtis pagerėjo, bet problema neišspręsta.

Tyrimų duomenimis, suaugusiųjų jodo suvartojimas tebėra nepakankamas: šlapimo jodo koncentracijos mediana išlieka žemiau rekomenduojamos ribos, o joduotą druską namuose naudoja tik apie 55–57 % gyventojų. Lietuvos vaikai, nėščiosios ir suaugusieji pagal šį rodiklį priskiriami lengvo jodo trūkumo grupei.

Paguodžianti detalė: naujagimių TTH rodiklio duomenimis, sunkaus trūkumo požymių nedaug — tai reiškia, kad kalbame apie lengvą, o ne apie klasikinį endeminį trūkumą.

Kaip padengti poreikį

Joduota druska. Paprasčiausias ir efektyviausias būdas. Svarbu suprasti niuansą: rekomendacija nėra valgyti daugiau druskos — druskos kiekį verta riboti dėl kraujospūdžio. Rekomendacija yra ta pati druska, tik joduota.

Verta žinoti, kad jodas druskoje su laiku garuoja, ypač drėgnoje ir šviesioje vietoje. Druską laikykite sandariai uždarytą, o į patiekalą berkite gaminimo pabaigoje.

Jūros žuvis — menkė, otas, silkė, lašiša.

Pieno produktai ir kiaušiniai — jodo kiekis juose priklauso nuo gyvulių pašaro.

Jūros dumbliai — techniškai turtingiausias šaltinis, praktiškai nepatikimiausias, nes kiekis svyruoja daugiau nei šimtą kartų.

Kodėl perteklius taip pat problema

Ryšys tarp jodo ir skydliaukės nėra tiesinis: kenkia ir trūkumas, ir perteklius.

Per didelis jodo kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti hipertirozę, hipotirozę, gūžį arba paskatinti skydliaukės autoimuninius procesus. Jautresni yra du žmonių ratai: jau sergantys skydliaukės ligomis ir tie, kurie anksčiau ilgą laiką jodo stokojo.

Antroji grupė svarbi būtent Lietuvoje. Kai ilgai stokojusi skydliaukė staiga gauna didelę jodo dozę, gali pasireikšti jodo sukelta hipertirozė.

Dažniausi netyčinio pertekliaus šaltiniai:

• jūros dumblių papildai, ypač rudieji dumbliai (kelpas) — viena kapsulė gali turėti kelis tūkstančius mikrogramų;
• didelės dozės jodo papildai, parduodami „skydliaukės palaikymui“;
• jodo turintys antiseptikai, vartojami vidumi — to daryti negalima;
• kontrastinės medžiagos tyrimų metu; apie skydliaukės ligas prieš tyrimą reikia pasakyti.

Kada kreiptis į gydytoją

Skydliaukės sutrikimų požymiai nėra specifiniai, todėl pagal savijautą jų atskirti neįmanoma. Kreiptis verta, jei:

• kaklo priekyje atsirado patinimas ar gumbelis;
• be priežasties krito arba augo svoris;
• nuolat šąlate arba, atvirkščiai, prakaituojate ir jaučiate širdies plakimą;
• pasikeitė menstruacijų ciklas, atsirado nuovargis, plaukų slinkimas, sausa oda;
• planuojate nėštumą arba esate nėščia.

Paskutinis punktas praktiškai svarbiausias. Nėštumo metu skydliaukės funkcija tikrinama, o jodo poreikis padidėja — ar reikia papildo, sprendžia gydytojas pagal individualią situaciją, o ne pagal bendrą taisyklę.

Savarankiškai pradėti vartoti didelės dozės jodo papildus „skydliaukei“ nėra saugu: jei skydliaukė jau serga, tai gali pabloginti būklę.