Gvazdikėliai: prieskonis, kurio aliejų būtina laikyti toliau nuo vaikų

Gvazdikėliai yra išdžiovinti neišsiskleidę Syzygium aromaticum medžio žiedpumpuriai. Jų aromatas ir aštrumas kyla iš eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis — eugenolis.

Gvazdikėliai kaip prieskonis saugūs. Koncentruotas gvazdikėlių aliejus yra kitas dalykas: prarytas jis toksiškas kepenims, o sunkiausi aprašyti apsinuodijimai — maži vaikai.

Kodėl aliejų būtina laikyti nepasiekiamai

Skirtumas tarp prieskonio ir eterinio aliejaus yra koncentracija. Aliejuje eugenolio yra daug kartų daugiau nei džiovintuose pumpuruose.

Medicinos literatūroje aprašytas atvejis, kai 15 mėnesių berniukui po maždaug 10 ml gvazdikėlių aliejaus išsivystė ūminis kepenų nepakankamumas. Apžvalgose nurodoma, kad tokio kiekio pakanka kepenų pažeidimui sukelti, o gydymui buvo taikomas N-acetilcisteinas — tas pats priešnuodis, kaip apsinuodijus paracetamoliu.

Beveik visi sunkūs eugenolio apsinuodijimo atvejai literatūroje — maži vaikai, netyčia išgėrę aliejaus. Priežastis paprasta: mažam kūno svoriui keli mililitrai yra milžiniška dozė.

Praktinė išvada viena. Jei namuose yra gvazdikėlių aliejaus — dažniausiai jis perkamas dantų skausmui — jis laikomas ten, kur vaikas nepasiektų, geriausia su apsauga nuo atidarymo. Tai svarbiau už bet kurią kitą šio aprašo dalį.

Įtarus, kad vaikas išgėrė eterinio aliejaus, nereikia laukti simptomų — skambinkite 112 arba Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui.

Dantų skausmas: ką eugenolis daro ir ko ne

Eugenolis odontologijoje naudojamas daugiau nei šimtmetį. Dažniausiai jis maišomas su cinko oksidu — taip gaunami laikinieji cementai ir plombų medžiagos. Mažomis koncentracijomis jis veikia kaip vietinis nuskausminamasis ir lengvai priešuždegiminis.

Ko jis nedaro: negydo ėduonies, nepašalina pulpito ir nesustabdo pūlinio. Nuskausminimas trumpalaikis, o priežastis lieka.

Todėl gvazdikėlių aliejus yra pagrįstas tik kaip laikina priemonė, kol pateksite pas odontologą. Jei skausmą lydi veido patinimas, karščiavimas, sunkumas atverti burną ar rijimo sutrikimas — tai jau skubu.

Naudojant ant dantenų: aliejus atskiedžiamas, užtepamas nedideliu kiekiu ant vatos tampono ir laikomas trumpai. Neatskiestas jis nudegina gleivinę, o daugumai žmonių pažįstamas „gvazdikėlių tirpimas“ ir yra dirginimo požymis.

Ką gvazdikėliams priskiria be pagrindo

Internete gvazdikėlių arbatai ir aliejui priskiriamas poveikis parazitams, cukraus kiekiui kraujyje, „detoksikacijai“ ir imunitetui.

Šioms sritims registruotų indikacijų nėra. Tyrimų daugiausia laboratorinių — eugenolis in vitro veikia bakterijas ir grybelius, tačiau tai pasakytina apie daugelį eterinių aliejų ir neprilygsta klinikiniam poveikiui žmogaus organizme.

Antioksidacinis aktyvumas mėgintuvėlyje taip pat nėra sveikatingumo teiginio pagrindas — ES tokie teiginiai apie gvazdikėlius neregistruoti.

Kam atsargiai

• Vaikai. Aliejus — jokiu būdu vidiniam vartojimui; prieskonis maiste įprastas.
• Kraujo skystinimas. Eugenolis gali silpninti trombocitų agregaciją, todėl vartojantiems varfariną ar kitus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus didelių kiekių aliejaus vengti verta; apie tai pasakykite gydytojui, ypač prieš operaciją.
• Nėštumas ir žindymas. Prieskonis maiste — įprasta; koncentruoto aliejaus vidinis vartojimas nerekomenduojamas dėl duomenų stokos.
• Alergija ir kontaktinis dermatitas. Pasitaiko dirbant su neatskiestu aliejumi.

Virtuvėje

Gvazdikėliai stiprūs — vienas ar du pumpurai duoda daugiau aromato, nei tikimasi. Jie dedami į marinatus, raugintas daržoves, kompotus, glintveiną, kepamą mėsą, prieskonių mišinius.

Aromatas laikosi ilgai, jei pumpurai laikomi sandariai ir tamsoje. Kokybišką gvazdikėlį galima atpažinti spustelėjus nagu — jis turi būti aliejingas, o ne sausas ir trapus.

Sveiki pumpurai patiekale nevalgomi: kaip ir lauro lapą, juos verta išimti prieš patiekiant.