Mėtos, dar žinomos kaip Mentha spicata, yra kvapni mėtų šeimos žolė, gerai žinoma dėl savo gaivaus skonio ir aromato. Ji paprastai naudojama kulinarijoje ir vaistažolių arbatose, tačiau taip pat gali būti naudinga sveikatai, įskaitant virškinimą ir galvos skausmo malšinimą.
Jei jums įdomu, ką turėtumėte žinoti prieš įtraukdami mėtą į savo kasdienybę, būtina suprasti ir jos naudą, ir galimą šalutinį poveikį, susijusį su jos vartojimu.
Šiame pranešime apžvelgsime įvairią mėtos naudą sveikatai, jos vartojimo būdus, galimą šalutinį poveikį ir atsargumo priemones, kurių reikia nepamiršti, kad vartojimas būtų saugus.
Naudojimas ir veiksmingumas
Mėtos gali padėti virškinti ir nuraminti skrandžio sutrikimus, kai vartojamos kaip arbata.
Ji taip pat dažnai naudojama kulinariniuose patiekaluose dėl gaivinančio skonio, gali pagardinti salotas, padažus ir desertus. Švieži mėtų lapeliai gali būti naudojami kokteiliams ar kokteiliams gardinti.
Aromaterapijoje išsklaidytas mėtų eterinis aliejus gali sukurti energizuojančią aplinką, padėti susikaupti ir būti budriems.
Jis taip pat gali būti naudojamas masažo aliejuose dėl galimų įtampą mažinančių savybių.
Šalutinis poveikis
Mėtos gali sukelti alerginių reakcijų, įskaitant odos bėrimą, niežulį ar virškinimo trakto diskomfortą. Jei pavartojus ar pavartojus spearmintos pasireiškė šie simptomai, nutraukite vartojimą ir kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Per didelis spearmint vartojimas gali sukelti virškinimo problemų, pavyzdžiui, rėmenį ar viduriavimą. Naudojant mėtų eterinį aliejų, labai svarbu jį tinkamai atskiesti, nes nes neskiestas aliejus gali sukelti odos sudirginimą ar alergines reakcijas.
Nėščiosios ar krūtimi maitinančios moterys turėtų atsargiai elgtis su mėtomis, nes jų saugumas šiais atvejais gali būti gerai nenustatytas. Be to, mėtos gali sąveikauti su vaistais, ypač turinčiais įtakos hormonų kiekiui.
Jei vartojate vaistus arba turite sveikatos problemų, prieš įtraukdami mėtas į savo rutiną, pasitarkite su gydytoju. Žinodami apie šiuos galimus šalutinius poveikius, galėsite mėgautis mėtos nauda ir kartu sumažinti riziką.
Atsargumo priemonės ir įspėjimai
Jei esate nėščia, maitinate krūtimi arba turite sveikatos sutrikimų, ypač turinčių įtakos kepenims ar virškinimo traktui, vartodami spearmint, pasitarkite su gydytoju.
Alergija mėtų šeimos augalams taip pat gali reikšti, kad turėtumėte vengti mėtos.
Mėtos gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač turinčiais įtakos hormonams, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimos sąveikos.
Nors kulinariniai mėtų kiekiai paprastai yra saugūs, pernelyg dažnas jų vartojimas gali sukelti virškinimo problemų ar kitokį šalutinį poveikį. Jei jaučiate bet kokį diskomfortą, nedelsdami nutraukite vartojimą.
Dozavimas
Norint efektyviai vartoti mėtą, gali prireikti žinoti, kaip ją tinkamai dozuoti, kad gautumėte naudos ir sumažintumėte nepageidaujamą poveikį. Pateikiame tris pagrindinius dalykus, susijusius su spearmintos dozavimu:
- Arbatos paruošimas: ruošiant mėtų arbatą, 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapelių gali būti mirkomi karštame vandenyje apie 5-10 minučių. Tai gali suteikti tinkamą skonio ir naudos dozę, bet neapsunkinti jūsų organizmo.
- Eterinių aliejų naudojimas: Naudojant mėtų eterinį aliejų, gali būti svarbu jį tinkamai atskiesti. Kad išvengtumėte dirginimo, 1 lašą mėtų aliejaus sumaišykite su mažiausiai 1 arbatiniu šaukšteliu nešiklio aliejaus, ypač jei juo tepate odą.
- Papildas Dozavimas: Patartina laikytis gamintojo rekomenduojamo dozavimo. Paprastai 300-500 mg per dieną gali būti laikoma saugia daugeliui suaugusiųjų.
Pradėję vartoti mažesnę dozę, galite įvertinti savo organizmo reakciją, o jei kyla abejonių, vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Tinkamo kiekio subalansavimas gali padėti mėgautis mėtos nauda ir sumažinti galimą šalutinį poveikį.
–
Ar galima mėtų lapus naudoti gaminant maistą ir kepant?
Taip, mėtas galima naudoti gaminant maistą ir kepant! Jos gaivus, saldus skonis suteikia įvairiems patiekalams žavingą atspalvį.
Galite pabandyti jį įmaišyti į salotas, padažus ar net desertus, pvz., šokoladą ar ledus, kad atgaivintumėte.
Be to, į kokteilius galite įmaišyti mėtų, kad pajustumėte gaivinantį skonį.
Tik nepamirškite, kad nedaug – labai daug, todėl pradėkite nuo mažo kiekio ir reguliuokite pagal savo pageidavimus!
Mėgaukitės eksperimentais su šia universalia žolele!
Kokia mėtų istorija tradicinėje medicinoje?
Mėta turi turtingą tradicinės medicinos istoriją, kuri gali siekti senovės civilizacijų laikus. Egiptiečiai ją naudojo virškinimo problemoms spręsti, o graikai – dėl raminamųjų savybių.
Tradiciniai gydytojai vertino jo aromatą, kuris malšino galvos skausmą ir skatino atsipalaidavimą. Įvairiose kultūrose mėtų lapai galėjo būti verdami į arbatas, kurios, kaip manoma, palengvindavo virškinimą ir palengvindavo kvėpavimo takų negalavimus.
Medicininė spygliuočių paskirtis galėjo pasikeisti, tačiau jos šaknys glūdi šimtmečių vaistažolių išmintyje.
Ar yra kokių nors unikalių kultūrinių mėtų panaudojimo būdų?
Taip, mėtos gali būti unikaliai naudojamos įvairiose kultūrose pagal įvairias tradicijas.
Daugelyje Artimųjų Rytų virtuvių ją galima rasti tokiuose patiekaluose kaip tabbuleh ir kaip arbatos prieskonį.
Be to, kai kuriose kultūrose jis gali būti naudojamas ritualuose, skirtuose apsivalyti arba atbaidyti neigiamą energiją.
Mėtos taip pat gali būti naudojamos tradicinėse gydymo priemonėse, kur jos gaivinantis kvapas padeda atsipalaiduoti ir praskaidrinti nuotaiką.
Kaip mėtų kvapas skiriasi nuo pipirmėčių?
Mėtos gali būti saldesnės ir švelnesnės, palyginti su pipirmėtėmis, kurių skonis yra stipresnis ir intensyvesnis dėl didesnio mentolio kiekio.
Gėrimams ir desertams mėtų skonis gali būti gaivesnis, o pipirmėčių drąsumas labiau tinka arbatoms ir saldainiams.
Abi mėtų rūšys gali būti unikalios, tačiau jūsų asmeniniai pageidavimai gali lemti, kuri iš jų jums labiau patiks įvairiose kulinarinėse srityse.
Ar mėtos saugios vaikams ir naminiams gyvūnams?
Taip, saikingas mėtų kiekis gali būti saugus vaikams ir naminiams gyvūnams.
Visada turėtumėte prižiūrėti vaikus, kai jie būna su bet kokiomis vaistažolėmis, nes didelių kiekių suvartojimas gali sukelti virškinimo problemų.
Augintiniams, ypač šunims ir katėms, nedideli kiekiai paprastai yra saugūs, tačiau pirmiausia reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Visada stebėkite, kaip jie reaguoja, o pastebėję nepageidaujamą poveikį, nedelsdami kreipkitės į specialistą.
