Citrinžolė: prieskonis, kurio stiebo šerdis ir yra visa esmė

Citrinžolė (Cymbopogon citratus) yra miglinių šeimos daugiametė žolė, kilusi iš Pietryčių Azijos. Tailando, Vietnamo ir Indonezijos virtuvėse ji yra tokia pat bazinė kaip mums lauro lapas.

Citrinžolė yra prieskonis. Europos vaistų agentūros augalinio vaisto monografijos ji neturi, todėl ES pripažintų gydomųjų indikacijų nėra.

Kas suteikia kvapą

Būdingą citrinos aromatą lemia citralis — tas pats aldehidas, kuris yra ir citrinos žievelėje. Todėl citrinžolė kvepia citrina, nors su citrusiniais augalais neturi nieko bendra.

Skirtumas nuo citrinos praktinis: citrinžolėje nėra rūgšties. Ji suteikia aromatą be rūgštumo, todėl nekeičia patiekalo pusiausvyros taip, kaip citrinos sultys.

Kaip naudoti

Dažniausia klaida — naudoti visą stiebą.

Naudojama apatinė storesnė dalis, maždaug trečdalis stiebo. Viršutinė žolinė dalis kieta ir beveik beskonė.

Sausus išorinius sluoksnius reikia nulupti, kaip nuo poro. Toliau — du būdai:

Sutraiškyti ir įdėti visą. Stiebas prispaudžiamas peilio plokštuma ar mediniu šaukštu, kad ląstelės suirtų ir išsiskirtų eteriniai aliejai, ir dedamas į sriubą, karį ar sultinį. Prieš patiekiant išimamas — kaip lauro lapas.

Smulkiai supjaustyti. Tik minkščiausią apatinę dalį, labai plonais griežinėliais skersai pluošto. Pjaustant išilgai lieka kieti siūlai.

Džiovinta citrinžolė kvapą praranda greitai. Šaldyta išlaiko aromatą geriau nei džiovinta — stiebus galima supjaustyti ir laikyti šaldiklyje.

Ko citrinžolei priskiria be pagrindo

Interneto straipsniuose citrinžolės arbatai priskiriamas poveikis nerimui, cholesteroliui, cukraus kiekiui kraujyje ir „detoksikacijai“.

Tyrimų esama, tačiau daugiausia laboratorinių arba nedidelių. Reguliuotojų vertinimas paprastas: monografijos nėra, leidžiamų sveikatingumo teiginių nėra.

Tai nereiškia, kad arbata su citrinžole nevertinga. Šiltas gėrimas su malonų kvapu iš tikrųjų gali nuraminti — tik tai nėra gydomasis poveikis, ir tokių teiginių ant pakuotės rašyti negalima.

Uodai ir citronelė

Dažnas painiavos šaltinis. Citronelės aliejus gaunamas iš giminingų Cymbopogon rūšių — C. nardus ir C. winterianus, o ne iš valgomosios citrinžolės.

Citronelė iš tikrųjų naudojama repelentuose ir žvakėse. Praktinė pastaba: jos poveikis trumpesnis nei registruotų repelentų su DEET ar ikaridinu, todėl kelionėms į vietoves, kur uodai perneša ligas, ji nėra tinkamas pasirinkimas.

Citrinžolės stiebas ant palangės uodų neatbaido.

Saugumas

Kaip maisto produktas citrinžolė saugi.

Atskiro dėmesio verti eteriniai aliejai: jų vidinis vartojimas netirtas, o neatskiesti ant odos jie dirgina. Citralis yra vienas dažnesnių kontaktinio dermatito sukėlėjų tarp kvapiųjų medžiagų.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu prieskonio kiekiai maiste įprasti, koncentruotų ekstraktų ir aliejų vartoti nerekomenduojama dėl duomenų stokos.

Auginimas

Citrinžolę nesunku dauginti: šviežią stiebą su nepažeista pagrindo dalimi pastačius į stiklinę vandens, per porą savaičių dažnai išauga šaknys, ir jį galima pasodinti į vazoną.

Lietuvos žiemos ji neatlaiko, todėl auginama patalpoje arba kaip vienmetė — vasarą lauke, rudenį į vidų. Reikia daug šviesos ir šilumos.